Organiniai ir neorganiniai pigmentai yra pagrindinės žaliavos tokiose pramonės šakose kaip dangos, spausdinimas ir plastikai. Dėl savo cheminės sudėties skirtumų labai skiriasi jų veikimas, pranašumai ir taikymo scenarijai. Tikslus jų atskyrimas leidžia geriau prisitaikyti prie skirtingų poreikių.
Organiniai pigmentai išsiskiria „spalvų išraiška“: jie turi visą spalvų spektrą, ypač ryškių atspalvių, tokių kaip raudona, geltona ir mėlyna, su dideliu spalvų sodrumu ir geru blizgesiu, todėl galima derinti spalvas; jie pasižymi stipriu atspalviu, o nedideliu kiekiu galima pasiekti norimą dažymo efektą. Be to, kai kurie organiniai pigmentai turi gerą skaidrumą, todėl jie tinka scenarijus, kuriuose reikia skaidraus spalvinimo efekto, pvz., rašalo ir aukščiausios klasės dangų.
Be to, neorganiniai pigmentai turi didelį tankį, o kai kurios veislės kelia sunkiųjų metalų taršos pavojų; organiniai pigmentai turi mažą tankį ir mažesnį toksiškumą, tačiau jų bendras atsparumas oro sąlygoms ir atsparumas karščiui yra silpnesni nei neorganinių pigmentų. Praktikoje jie abu dažnai naudojami kartu, siekiant subalansuoti spalvų poveikį ir ilgaamžiškumą, kartu patenkinant įvairius skirtingų pramonės šakų poreikius.
